Babble babble bitch bitch…
2012-01-15 | Be temosKaip ir dauguma tūlų studentijos narių, gyvenu studentų bendrabutyje arba, kitaip tariant, barake. Tiesa, iki šiol žodis “barakas” man asociavosi su kadaise į Sibirą ištremtų žmonių būstais be langų, be durų ir su skyle grindyse vietoje klozeto. Ir, sakyčiau, studentija buvo gan išmintinga, taip pavadindama vietą, kurioje gyvenama po tris viename kambaryje, puikiai sumažinant savo poreikius iki tokio minimalistinio minimumo, kad lova tampa vieta ne tik miegoti, bet ir valgyti, mokytis bei lakuotis nagus - lovos panaudojimo būdų skaičius šiuo atveju veikiausiai pranoksta pačios išradingiausios porelės pačią lakiausią fantaziją. Taip, pasakymas, kad studentų bendrabutyje gali pamatyti, ko nematęs, visai nėra hiperbolizuotas. Saulėtekis… gal todėl, kad “saulė” čia iš tikrųjų kone niekada nenusileidžia - per sesiją penktą valandą ryto ryškiai it kelrodės žvaigždės spindi daugiau nei pusė barakų šviesų…
Nuo sienų trupantis tinkas ir palubėj kabanti netoli nuo žibalinių lempų kartos pažengusi spingsulė visgi nėra daugiausiai dėmesio vertas reiškinys. Įdomiausia viso ko dalis, gyvenant bendrabutyje - kambariokai. Kai lovas skiria keliasdešimt centimetrų, kai daliniesi vienu spintelės dydžio ir nežinia kokio amžiaus jau sulaukusiu šaldytuvu, kai, užsiviręs vandenį, supranti, kad kažkas buvo už tave greitesnis ir jau susipylė jį į savo puodelį, supranti, kad tolerancijos turi daugiau, nei kada nors galėjai susapnuoti. Tiesa, man pasisekė. Labai. Tam tikra prasme. Ir nelabai. Šiek tiek kitokia prasme. Gyvenu su savo buvusia bendraklase, esama bendražyge ir šiaip žmogumi, kuris manęs nenervina, net matomas kone 24 valandas per parą. Čia buvo teigiamoji pusė. Kita surūdijusios kapeikos mimika - trečioji kambariokė. Ir štai čia - tylos pauzė, nes smegenys dirba, stengdamos rasti epitetų, svyruojančių nuo “keistuolė” iki “idiotė”.
Tiesą sakant, pirmąkart sutikau žmogų, kuriam žemaičio pasas turbūt būtų svarbesnis už asmens tapatybės kortelę. Jos intonacija, sakant, kad yra žemaitė, buvo tokia, lyg prasineštų mokanti hindi ir japonų kalbas, ir jau įpusėjusi išmokti mandainų kalbą. Tiesa, ji, kiek supratau, labai nustebo, kai susižavėjimas šiuo faktu mano veide atsispindėjo ne daugiau, nei jis atsispindėtų veide eilinio “varguolio”, kuriam pranešama, kad nuo šiandien atlyginimas už valandą padidinamas dešimčia centų. Toks buvo pirmasis mūsų nesusikalbėjimas (taip taip, kaip ten sako… “nesutapo interesai”)… Po jo sekė dar vienas nesusipratimas - man nesuprantamas požiūris į aukštąjį mokslą. Ji lyg ir didžiuodamasi pasakė, kad moka uiž mokslą (pamanykit, mat, mano tėvai gali sau leisti per metus pratuštinti piniginę kokiais 5 000lt - bravo) ir išrėžė kone oratorinių sugebėjimų reikalaujantį monologą, kad universitete “sėdinti” tik tam, jog gautų “popierių”. Taip ir besimokanti - penketui. O kam reikia įdėti bent kiek pastangų, jei vis tiek moki už mokslą?.. Po tokios žodžių tirados pati būčiau labai norėjusi pamatyti savo fizionomiją (deja, veidrodį ant spintos pasikabinau gerokai vėliau…). Atleiskite, bet kurių galų sėdėti aukštojo mokslo įstaigoje, patogiai įsitaisius tėvams ant pečių, jei neturi jokio intereso tapti geru specialistu?.. Toks požiūris labiau priminė trylikamečių maištą prieš mokymo sistemą, nei dvidešimties metų sulaukusio žmogaus, priklausančio akademinei bendruomenei, mąstymą. Tiesą sakant, nežinojau, ką jai ir atsakyti, todėl numykiau tik varganą:”Aaaa…”. Ir tai buvo antras akivaizdus mūsų nesusikalbėjimas. Po jo sekė nekalbėjimas. Antipatija iš jos pusės. Amžinasis “tylos karaliaus” žaidimas… Žinoma, atmosfera kambaryje buvo (ir tebėra…) nepavydėtina, tačiau, kira vertus, draugėmis mes tikrai niekuomet nebūtumėm tapusios, o vaidinti, kad jauti bent menkiausią prielankumą žmogui, kurio veertybės sunkiai telpa į mano suvokimo rėmus, galiausiai būtų atsibodę. Tad gal taip ir geriau: ji netrukdo gyventi mums, mes - jai. Kitaip sakant, kai nėra kitos išeities, prisitaikai. Pasakai sau:”Mano lova - mano tvirtovė” ir sustingsti ant žalio “liūtiško” degio beveik lotoso asanoj…
Tačiau tuo viskas dar nesibaigė. Provincijos mergaitė, nešiojanti į kuodą susuktus plaukus, susižavėjo, matyt, tokiu pat provincijos berniuku. Ir susipažino jie labai romantiškai - troleibuse. Kaip, matyt, ir priklauso studentams… Ir, kas šiuo atveju visai logiška, “trūliko Jurgelis” (čia aš taip jį vadinu…) tapo nuolatiniu mūsų mažo ryškiai oranžinio kambario svečiu. Ech, kokiu ten svečiu,- tikru kvaterantu. Įsigudrino vaikinas likti čia miegoti. Atsikeli ryte, o tas sėdi pusnuogis, beje, visai nematydamas reikalo per visą mielą dieną apsirengti. Tikiuosi, davatkos mano blogo neskaito, tad jūs, jaunieji piliečiai, turbūt numanote, kas naktį dėdavosi lovoje, stovinčioje per kelis metrus nuo manosios… Lieku dėkinga kažkam ten, danguje, kad apdovanojo mane sugebėjimu užmigti labai greitai ir labai kietai, nes… nes. Beje, dar nevertėtų pamiršti ir priverstinio šlepsėjimo, čepsėjimo ir kitokių panašaus diapozono skleidžiamų garsų klausymosi nuo anstyvo ryto iki velaus vakaro…
Nuskambės gal ir žiauriai, bet dar suprantu, kad tam Jurgeliui buvo visiškai tas pats, jei staiga atsirado naivi šiek tiek sociofobiška provincijos Marytė, kuri, taip sakant, yra dosni, dar ir priėmė vyruką apsigyventi savo (mūsų?!) kambaryje. Bet kaip mergina gali taip savęs negerbti?.. Žmogui, atrodo, visiškai nerūpi tai, kad šalia sėdi dar du asmenys, turintys ne tik ausis ir akis, bet ir mąstymą, kuris, rodosi, tokių dalykų jau nebeaprėpia… Gal čia koks noras fetišas, noras būti pastebėtiems?.. Arba naivi mergaitė, besišliejanti prie bet kurio pirmo pasitaikiusio… Visa ši situacija, jau nekalbant apie tai, kad sunaikino jau ne vieną ir ne dvi mano nervų ląsteles (kai gyveni tryse viename tikrai ne rūmų menės dydžio kambaryje, ketvirtasis įnamis yra tikrai nepageidaujamas…), atrodo dar ir labai apgailėtinai… Nes vaikinukui, taip besielgiančiam su panele, ji reikalinga turbūt tiek pat, kiek žiemą kojinės šuniui… Kaip sako žemaičiai:” Nei gėdos, nei sarmatos”… Ir kamgi dosniam žmogui reikalingos smegenys… (?)
Patiko (26)
Em. Ir kaip ilgai ruošiatės kentėti ketvirtą gyventoją? Kreipkitės į bendriko valdytoją ar kažkur… nes taip gyvent tai nekažką :/
Wait wait wait wait… Jie prie Jūsų??? What a …? Nu jooooooooooo… Jooooooooooo… Nu joooooooooooooo…
Sakyčiau, jų tėveliai praleido tą epizodą, kuriame turėjo būti auklėjimas ir etiketo pamokos.
Man patiko tavo reakcija:D Būtent, kad jiems turbūt būtų vienodai, net jei priešaky vyktų karas ir skraidytų naikintuvai… :)) Šiaip jau tuo terminu nesišvaistau, bet tai - tipinė provincialų porelė, kuriems lovos reikalai atrodo tokie pat individualūs kaip arbatos užsikaitimas…
“Žmogui, atrodo, visiškai nerūpi tai, kad šalia sėdi dar du asmenys, turintys ne tik ausis ir akis, bet ir mąstymą, kuris, rodosi, tokių dalykų jau nebeaprėpia…”
>>> Bėda ta, kad jie to mąstymo nelabai turi, tad priešingai nei jūs, nesumąsto, kad taip besielgdami žemina save, o negana to dar ir trukdo. :-)
Kas dėl VNF vietos universitetuose/kolegijose… Pasižiūrėjus į studentų, “besimokančių” šiose “šiltose vietelėse” pažangumą, galima daryti keletą išvadų:
1. Tokie asmenys pilna to žodžio prasme nusiperka diplomus.
2. Lietuvos švietimo sistema nusispjovusi ant 1 priežasties.
Visiems labai gerai: žmogeliai nusipreka diplomus ir yra “baigę aukštąjį mokslą”, tampa labai “protingi” ir “išsilavinę”. Tuo tarpu valstybė gauna pinigus. O paskui visi stebisi, kur dingo geri specialistai, kodėl tiek daug jaunimo emigruoja. Ogi todėl, kad niekas čia nevertina gerų specialistų, niekam čia nerūpi jaunų žmonių ateitis. Rūpi vien tik pinigai. Tad gerų specialistų vietas Lietuvoje užima nusipirkę diplomus “mokslinčiai”, o geri specialistai ieško perspektyvaus darbo galimybių užsienyje.
Mano grupėje yra dvi merginos, kurios sėdi VNF vietoje. Kartais jau nebežinau juoktis iš jų ar vert dėl to, kiek jos ir jų tėvai nemąsto. Moka didžiulius pinigus, o jų rezultatas: keli 5ketai už kolius, visi likę atsiskaitymai neišlaikyti ir išlaikyti tik perlaikius iš 3čio karto, o dar pridėkim krūvą skolų, gautų sesijos metu. Visi strakalioja dėl VF rotacijų, bet niekas nepasižiūri, kas dedasi su VNF’ais. Kol bus tokia situacija, tai geresnės ateities Lietuvoje net neverta tikėtis.
Mano reakcija paskaičius tą vietą apie fetišistinius polinkius ir jūsų priverstinį vojarizmą, reik pripažint, buvo panaši į Baltumos.
Ir šiaip… ačiū dievams už mano kambariokę, už tai, kad gyvenam dviese ir mums pakanka erdvės, viskuo pasidalijam ir stengiamės nepažeisti viena kitos asmeninės erdvės, ir už tai, kad mano kurse nėra tokių idiotų, kurie mokėdami už mokslą tuo didžiuotųsi ir skelbtų tai visam pasauliui (na, ji gal ne tavo kursiokė, bet vis tiek), ir šiaip, net jei moka, stropiai mokos, kad tik nereiktų kratyti kišenės vėliau.
Pasiūlymas gal ir žiaurus, bet… jūs negalit su “draugiškąja” kambarioke nueiti pas administratorių, ir argumentuojant, dėl ko, paprašyti ją iškraustyti? Iš tiesų nežinau, ar tai legalu, tačiau berods yra tekę girdėti panašią istoriją. Pati tokiais atvejais tikrai nesu taiki būtybė, ir tą Jurgelį seniai būčiau “išnešus” pro duris su šluota (ir apsauginiais, jei šluota nepaveiki), o jo mergelė lai putojas. Nes šiaip jau viskam yra ribos.
Jeigu Jurgelis apsigyvenęs kaip ”nelegalus” svečias, t.y.nepranešus administracijai, jūs pilnai galite skųstis adminui. O šiaip, dar neregėjau ir negirdėjau, kad kas nors neatsiklausęs kambario draugų atsivestų kažką nakvoti. Nauji gyventojai, naujos tradicijos?..
P.S. Just in case, Jurgelio vardas neprasideda P. raide?
Labai paprasta logika,
Nusišneki, visu pirma, čia yra barakas, aš gyvenu barake jau 6 metai, aš magistrantas, čia žmonės geria, pisasi ir visiem px ką kas galvoja, nes čia barakas o ne mamytės namai. Jei nori tvarkos ir ramybes (Kas tai yra sunkiai įmanoma ir tikėtina - nx tokie blogai išviso reikalingi kai gali susėst ir atvirai su kambariok(e(ais)) pasisnekėti - sėkmės bendraujant ir susitariant kažką tarpusavyję, bet tai turi būti, ne tavo kažkokios taisykles, o rastas bendras kompromisas, ir viskas logikos ribose, taip kad jo apsilankymą. Ir jeigu jus dėl kažko nesutariat, tai net pasisnekėjus niekas nepasikeis ir administratoriui bus giliai px. O, kad tu rasai ta bloga ir čia skundiesi, tai visi tie komentarai tau nieko nepadės, nes kiekvieno nuomone yra subjektyvi, o barakui nuomones nereikia nes barakas yra barakas. Tai susėskit kartu ir atvirai pasišnekėkit kas ką užpisą ir kas ko neuzpisa ir ka reikėtu pakeisti vienos kito bendravime, gyvenime kartu, kadangi nesvarbu ar tu megsti ja ar nemegsti. Jos niekas neiskels. O charakterius apsislifuoti reikia, nes gyventi reikės vistiek kartu, be to, gyvenime sutiksi ivairiu zmoniu, o tai bus praktika kaip surasti kontakta prie betkokio zmogaus.
O dabar mano nuomonė: Jinai neteisi, kad jūsų neatsiklausia. Tu neteisi kad stumi kažką už akių ir skundiesi kažką administratoriui. Nežinau ar turėjau bachūrą ir ar reikėjo tau, derinti su juo kad praleisti su juom kartu vakara kai nėra galimybes nuošalioje vietoje to padaryti, taip kad to vadinamo jurgelio ( šiaip nereikėtu šaipytis iš to bachūro, jei tau nepatinką jo pana ir tu jo asmeniškai nepažystį) nakties praleidimas jūsų kambaryje, neturėtų taves trigdyti (nebent tu esi labai drovi mergaite) jeigu jie neužsieminėja seksu, kai jūs miegat ar nemiegat ir netriukšmaują, nebaliavoją ir viskas yra proto ribose. Ir prisimink šitą situacija, kai pati norėsi pasikviesti savo vaikina, pas save ( o barake, visi taip daro - aisku geriau derinti su kambariokais ir būti tolerantiškiem), kad taves nepastatytu i tokia pačia tupa situacija.
Man visiškai neidomus kiti tavo komentarai ( kazka apie mokslus ten burei..- jos nuomonė yra jos reikalas - tavo nuomonė nereiškia kad yra teisynga, ivertinus tik iš vienos pozicijos ar palaikančiu žmonių atžvilgiu), bet ka prisvaigai apie jo nakvojima barake, tai baik nusišnekėt.
Nesinervuok, ir nepūlk panikuot ir atsikalbinėti, jei ko nesupratai, perskaityk dar 10 kartų. Ir permastyk viską 30 kartų iš visų pozicijų.
Ir išvis nesuprantu nx tokie blogai reikalyngi ( na bet čia jau mano nuomonė ) :D:D:D:D:D
Logika, perskaitei komentarus, pastebėjai, kad protingų ir kvailų komentarų santykis yra ne kvailų naudai ir nusprendei pataisyti situaciją?
Beje, iš to, kaip rašai, neatrodo, kad būtum vidurinę mokyklą baigęs.
Harpija, kaip ten sako, žmonės mąsto, matyt, “antru galu”… Kad ir kaip ten bebūtų, nesuprantu, kaip žmonės nė kiek nesijaučia bent jau nemaloniai…
Dėl VNF… Šiaip, tavo išvardinti argumentai apie menką tokių asmenų pažangumą teisingi. Bet, kita vertus, niekas negali žmogui uždrausti siekti aukštojo mokslo, jei tik jis to nori - kadangi valstybė suteikia galimybę nemokamai baigti tik vieną bakalaurą, daugelis, supratę, ką iš tikrųjų norėtų veikti gyvenime (pati vis labiau įsitikinu, jog 12-oje klasėje priimtas sprendimas dažnai būna “stresinis” ir skubotas…), antrąjį baigia savo lėšomis. Taigi, manau, tame, jog galima įstoti ir į mokamą vietą, turi daugybę pliusų. Bėda ta, kad tokie asmenys, kaip mano minėtoji kambariokė, į universitetą įstoja tik dėl “popieriaus”, mokosi minimaliai (o kam, kai yra FB, “Skype” ir t.t.?) ir šiaip visa savo povyza demonstruoja, kad čia jai viskas “dzin”. Nors saugumo sumetimais nenoriu minėti, ką ji studijuoja, galiu pasakyti tik tai, kad šiais metais tą studijų programą jau panaikino, tad, manau, gali įsivaizduoti, jog tai tikrai nėra nei medicina, nei psichologija. Emigracija į užsienį - jau atskira problema, beje, daug gilesnė, nei tie pasyvūs už mokslą mokantys studentautojai… Kadangi tu, kiek žinau, studijuoji mediciną, į kurią visi taip veržiasi, gali būti, kad tos merginos tiesiog pervertino savo jėgas ir blogai mokosi ne dėl tingėjimo, o dėl to, jog tiesiog neturi tam sugebėjimų. Juk žmonės labai dažnai stačia galva puola į prestižinėmis laikomas specialybes, nepagalvoję, kad tai net ne jų jėgoms. Na, tokie, spėju, medicinoje ilgai ir neišsilaikys - konkurencija turėtų būti per didelė.
Ž.M., nė kiek nesistebiu tokia tavo reakcija, nes, jei man nebūtų tekę atsidurti tokioje situacijoje, perskaičius tokį straipsnį pagalvočiau, kad kažkas arba turi labai gerą humoro jausmą, arba pernelyg lakią fantaziją. :) Matyt, kažkas buvo teisus sakydamas, jog gyvenimas - tai teatras…
Ačiū visiems dievams, kad ji nėra mano kursiokė. Pas mus grupėje yra tik viena už mokslą mokanti panelė, kuri, lyginti su visais kitais, besimokačiais nemokamai, į viską žiūri daug atlaidžiau, bet… tikrai ne tiek, kad siektų nepasiekiamojo penketo… :)
Buvom mes pas tą adminą, ji, mano žiniomis, tikrai gavo įspėjimą. Deja, matyt, tas įspėjimas ją menkai tepaveikė, nes užvakar Jurgelis vėl “atjurgino”… Aš būsiu ne aš, jei nepriversiu jos susirinkti savo “šmutkių” ir su savo Sir Jurgelis miegoti po žvaigždėtu žiemos dangumi… :))
Hemiptera Q, jau praeitame komentare minėjau, kad pas administratorių buvome nuėjusios ir, kiek žinau, ji gavo ne tik įspėjimą, bet dar ir neblogą žodinį perspėjimą. Deja, Jurgelis vis dar tebesirodo ir sėdi ištisom dienom, tik nebemiega, matyt, bijodamas, kad kambary netyčia neapsireikštų bendrabučio apsauginis… :)) Tos tradicijos greitai bus sulaužytos ir mergaitė susikraus savo tradicinį lagaminą, nes, kaip ten sako:”Kaip šauksi - taip atsilieps”…
Ne, Jurgelio vardas prasideda raide D.
Logika, kaip įmanydama stengsiuosi išsaugoti tavo nepakartojamos stilistikos leksiką.
Barakas, net ir būdamas baraku, netampa zoologijos sodu. 6 metų stažo dar neturiu, bet, kiek gyvenančių barake teko pažinti, pas nieką tokių nesąmonių nevyksta. Beje, yra didelis skirtumas tarp gėrimo ir nepageidaujamos ypatos sėdėjimo 3 dienas iš eilės mano kambaryje 24 valandas per parą, juolab, nieko nepranešus. Jei žmogus išdėstytų problemą ir pasakytų, kad va, yra toks ir toks reikalas, net nejausdama didelės simpatijos tam asmeniui būčiau nieko prieš, kad kažkas pernakvotų naktį kitą. Bet ištisą dieną sėdėt kambary - WTF?.. Yra barai, kavinės - dešimtys vietų, kur gali nueiti, užsisakyt arbatos ir sėdėt kad ir 10 valandų. Kiek žinau, intelekto šiek tiek sužalotos poros taip ir daro: viena yra elgesys, kurį galima suprasti (meilė per kraštus liejasi…), visai kas kita - naglumas. O man jis tai, atvirai sakant, nx reikalingas, kaip ir tau mano blogas, o iš mano pusės - tokie visažiniai komentatoriai.
Jei viskas, kaip sakei, proto ribose, tai OK. Jau minėjau, kad aš žmogų norėčiau ir galėčiau suprasti, jei tas žmogus būtų bent panašus į kalbančią būtybę. Kadangi ji, panašu, tartis ir ieškoti kompromiso nesiruošia, o jos bachūrėlis, sorry, ne mano reikalas, aš ir žodžių iš jos pešti nesiruošiu. Kitaip sakant, esmė ne pats faktas, kad kažkas kažką atsivedė (šiaip jau man tai netrukdo, jei kitą dieną nelaukia egzas), o tai, kad ji, privalėjusi jau seniai paaiškinti situaciją, pradėjo tik krizenti, kai paklausiau, kiek tas veikėjas čia dar žada gyventi. Jei žmogus balso neturi - ne mano suknistas reikalas. Tolerancija yra tolerancija, bet, bl, ne tokiais atvejais, ok?
Nx reikalIngiems blogams nx reikalIngi ir tokie komentatoriai. :)
Baltuma, o kam baigti vidurinę, jei gali iškart į magistrantūrą stot?.. :))
Tame ir esmė, kad bent jau viena iš tų mano grupiokių pilna to žodžio prasme tingi. :) Geriau nueis į klubą, bet neprisės prie anatomijos vadovėlio. Kitai, manyčiau trūksta gabumų. Tą ir turiu omanyje, sakydama, kad kai kuriuos žmones, atsižvelgiant į jų [ne]pažangumą reiktų pramėtyt iš VNF vietų. Žinoma, jie turi teisę siekti aukštojo mokslo, bet dažnai patys žmonės nesupranta, kad neturi tam gabumų, pagaliau - valios ir nusiteikimo. Svarbu gauti “popierių”. O kas tada? Jeigu žmogui trūko atsakomybės ir proto mokytis, tai jo tikrai neatsiras, kai reiks dirbti pagal įgauta specialybę.
Kiti paprasčiausiai tingi mokytis, bet žino, jog moka pinigus ir jų niekas neišmes, nes juk jie MOKA. Tad viskas vėl susiveda į tą patį: kokie specialistai iš jų bus?
Dar pridėkim nemažą dalį žmonių, kurie studijuoja, nes jiems liepė tėvai. Mano kurse yra nemažai tokių žmonių, kurie net biologijos 12 klasėje neturėjo, norėjo stoti į dailę/muziką/etc., bet tėvai nusprenė, kad jiems reikia perspektyvios ir geros specialybės. Moka už savo atžalas milžiniškus pinigus, o šie temiasi iš neigiamų, nes jiems tai neįdomu ir pilnai tokius žmones suprantu.
Na ir lieka dalis žmonių, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių studijuoja VNF vietoje, bet jiems studijų programa patinka, jie netingi mokytis. Vieni dalykai sekasi prasčiau, kiti - geriau, bet jie bent jau stengiasi ir tai matyti rezultatuose.
Gal kompetencijos trūkumas ir galioja, kai kalbama apie medikus - baisu ir pagalvoti, kas nutiktų, jei visi dirbantys gydytojai būtų tie vos penketui tesimokę “tūsovčikai” (ne veltui liaudyje vartojamas “šundaktarių” terminas…) Kita vertus, kai kalba eina apie, pvz., vadybininkus, tampa aišku, kad tokį darbą gali dirbti ir tas vos vos sugebėjęs baigti mokslus. Toks žmogus gal ir niekada nebus įmonės direktoriumi, tačiau popierius į stalčius dėlioti ir dar šį bei tą nuveikti - kodėl gi ne… Štai čia ir atsiranda tas nesąžiningumas - darbą gauna nebūtinai tas, kuris sąžiningai mokėsi. Kitaip tariant, į darbo rinką su lygiomis galimybėmis žengia ir motyvuoti, ir nemotyvuoti specialistai. Čia ir slypi toji “prasmė” mokytis dėl “popieriaus”. Iš VNF niekas nemėtė ir nemėtys - universitetams apsimoka pasipelnyti iš mokančiųjų už mokslą. Draugė MRU mokamai studijuoja teisę. Pas juos grupėje (~25 asmenų) yra tik vienas, nemokantis už studijas. Iš jos išgirdau labai protingą mintį,- o kaip kitaip MRU savo milijonus susikrautų… :)) Taigi, tiek VU, tiek LSMU ir t.t. mokantieji yra laukiami ir į nemažai specialybių priimamas neribotas jų skaičius.
Kadangi nemažai žmonių nežino, ką nori veikti gyvenime, jie iš esmės su studijomis žaidžia “rusišką ruletę” - tokie mažai ir temąsto, kokie bus specialistai. Tai ypač galioja tiksliųjų mokslų studijų programoms - kadangi ten įstojimo balas paprastai būna daug žemesnis, nei, tarkim, į socialinių mokslų srities dalykus (Baltuma sakė, kad į KTU VF galima įstoti net su vos 15 siekiančiu KB), tad ir atsiranda daug asmenų, “bandančių laimę”. Kam pasiseka “prasimušti”, o kas ir velkasi visus 4 kursus, jei dar tiek sugeba išsilaikyti…
Jei 18-20m žmogus leidžia už save spręsti tėvams… faktas kalba pats už save. Aš jų nesuprantu dėl to, kad neįsivaizduoju, kaip galima visiškai neturėti nei savo nuomonės, nei tikslų. Tėvų patarimo gal ir galima paklausti, bet jei leidi jiems už save nuspręsti… Manau, toks žmogus, jei nesiima keistis, visą gyvenimą ir lieka pastumdėliu, ir čia jau nepadės nei mediko, nei teisininko, nei dar koks nors prestižinis diplomas… Žaviuosi žmonėmis, kurie mokosi tai, ką nori, net jei specialybė laikoma neitin daug žadančia finansiniu atžvilgiu - tikiu, kad tokie žmonės gyvenime tikrai randa savo vietą, nepriklausomai nuo to, ką jie studijuotų. :)
Pasirodo, vis tik labai neprašoviau su tais balais. Minimalus į VF technologinių mokslų vietą — 13,04, į fizinių — 14,6.
Kaip su nekompetentingų specialistų problema tvarkosi medikai ir veterinarai atsakyti negaliu, bet mano fakultetas anot gandų laiko visus demonstruojančius pažangą nebent gėrimo ir tingėjimo srityje, kiek gali tempia su skolomis ir vos sugraibytomis įskaitomis, susisemia viską, ką jie sugeba sumokėti už skolų lapelius, o ketvirtame kurse meta lauk, nes užsitarnavus gerą reputaciją pernelyg neapdairu išleisti krūvą profesinių invalidų.
Iš vienos pusės: tokių lyg ir gaila, nes universitetas jiems padaro meškos paslaugą. Vietoj to, kad greičiau suprastų, jog ne ten pataikė, jie kelis metus (priklausomai nuo gebėjimų) velkasi, kol rezultatas galų gale būna tas pats.
Iš kitos pusės: būna, kad išgirsti kokią nors vos ne „retarded“ etiketės besiprašančią miegančiąją gražuolę virkaujant, kaip jai sunku ir kaip ji „nesitikėjo, kad tai reikės mokytis“. Trauk velniai, galiu garantuoti, kad ji absoliučiai nieko iš viso nesitikėjo, nes buvo pernelyg užsiėmusi rūpinimusi išleistuvių suknele ir šukuosena bei naujausiomis blakstienų tušų madomis, o stojimų sąrašą sudarė random’u. Programos pavadinimas jai patiko, todėl įtraukė į sąrašą. Tuo visas domėjimasis, ką ir kur studijuos, baigėsi. O po to paaiškėjo, kad su pačiomis studijomis taip lengvai kaip su tuo sąrašu neišeis, todėl prasidėjo „Stojau į veterinariją, bet nesitikėjau, kad teks mokintis gyvūnų biologiją; kąąąąąąąą daryyyyyyyyyyyyt???“ lygio cypimai.
Arba kokie nors FSA nariai, rypaujantys, kaip jiems sunku atsiskaityti anglų kalbą (kam realiai reikia tik ateiti bent į trečdalį paskaitų ir padaryti rašto darbą su prezentacija). Kurgi nebus sunku, kai paskaitose nesiteiki pasirodyti! O pasirodyti paskaitose irgi nėra labai lengva, nes tam reikia išsiblaivyti ir iškelti koją iš šilto FSA sandėliuko.
Kai šitokie veikėjai pradeda „bėdų turgų“ „Kaip mums šičia suuuuuuuunkuuuuuu“, tai, pardon, jau net nebejuokinga. Vien už požiūrį nusipelno to traukimo iki ketvirto kurso, o po to metimo lauk.
[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘2059315526 which is not a hashcash value.
Kad konkursinis būtų 13, man rodos, užtenka egzus išlaikyt ~10% ir vos ne visus metinius gali turėt 4-5… Tad išvados, kokia liaudis susirenka į tokias specialybes, akis pačios bado…
Jei tavasis universitetas skubėtų mesti neitin pažangią liaudį, man rodos, kad ten nelabai kas ir beliktų… Įstojimo balas nėra labai aukštas, tad įvairaus plauko žmonės ir “užsikabliuoja” ties tuo - juk, anot tėvų, giminių, senelių ir prosenelių (jei dar gyvi), svarbiausia yra ĮSTOTI. O kad būtina dar ir mokytis, menkai kam terūpi… Tiek pat menkai, kiek ir pačiam studentui, nes, pasak auksinės mano draugės kursiokų “išminties” ir superlogiškų išvadų, žmonės daugeliu atvejų įstoja tik tam, kad galėtų gyvent barake (koks komfortas, ypač Saulėteky…) ir tūsint, tūsint, tūsint. Paskui taip ir rypuoja močiutės:”Mano anūkas mokslus metė…”. Aišku, iš kur jos žinos, kad mielasis buvo išmestas. :)
Tas pats “random” su stojimais galioja ir man: į pirmą vietą (indologiją) beveik buvau garantuota, kad neįstosiu, nes neturėjau geografijos metinio pažymio, o jis buvo reikalingas. Toliau surašiau lyg ir šiaip, vos ne pagal pavadinimus, nes žinojau, kad kito kelio, nei kalbos, aš nelabai turiu. Taip ir išėjo, kad tik po dviejų mėnesių studijų supratau, kad filologija nuo lingvistikos skiriasi labai ir netgi, sakyčiau, iš esmės… Va, kas išeina iš to “random” :) Bet tai bet kokiu atveju geriau, nei kad būčiau stojus į taikomąją matematiką ir dabar, va, galėčiau visas atostogas egzaminus perlaikinėt… :D Bet kuriuo atveju, jei jau įstojai, tai arba mesk, arba stenkis pasiimti viską, ką įmanoma, ir mažiau dejuok, nes kitiems tos dejonės labai menkai terūpi…
Tie, kurie niekaip nebaigia “tūsintis iki galo”, manau, yra atskiras reikalas. :) Esmė ta, kad visada yra šansas dirbti, o tada jau pilti į sveikatą. Ir sesija nervų negrauš, ir už akademines skolas mokėt nereikės…
Laikydamas tokius žmones iki 4 kurso, o po to išmesdamas, universitetas elgiasi nelabai kaip… Kita vertus, viskas teisėta, o jei žmogus yra per bukas suvokti realioms savo galimybėms, niekieno kaltė. Kaip sakoma:”Kvailą ir bažnyčioj muša”…
Galų gale rezultatas vis tiek tas pats: nepažangių nelieka. Tik klausimas, kuriuo momentu.
Tu bent jau kažkiek orientavaisi, kur stoji, o pas mus daug tokių, kurie (labiau kurios) atėjo į pirmą kursą visiškai be nuovokos, kur eina, o po to vos ne visas pasaulis tampa kaltas, kad ketvirtą kartą neišlaikė taikomosios matematikos.
Manau, galva tikrai turi skambėti kaip tuščias puodas (labai garsiai), jei per 12 metų mokykloje žmogus nesugebėjo suprasti, į kurios srities mokslus yra linkęs - realinius, humanitarinius, technologijų and so on. Suprantu, kad mažuma abiturientų yra tiksliai apsisprendę dėl konkrečios specialybės, bet, sorry, jei iš lietuvių k. rašinio niekada negavai daugiau nei 6, matyt, filologu niekada nebūsi… :)) Jei žmogus nelinkęs lyg ir į nė vieną sritį, manau, protingiausia stoti į socialinius mokslus, nes, faktas, aukštąją matematiką suprasti - ne kiekvienam. Kai kurie žmonės tiesiog mėgsta eksperimentuoti savo kailiu. :)
Migdole, tavo komentaras kažkodėl atsidūrė “Akismet” šlamšte ir labai vėlai jį pastebėjau.
Į barako administratorių jei kreipėmės, žadu per šį pusmetį ją arba maždaug draugiškai iškrapštyt iš kambario, arba pasistengti, kad panelę išmestų. Šitaip nežaidžiama…
Na, paskaičius tavo straipsnelį, blogesnę nuomonę susidariau ne apie tavo kambariokę, o apie pačią tave. Visų pirma, tikrai ne tavo reikalas į kokias studijas kitas žmogus įstojo (beje, atrodo, kad pagal tai tu matuoji žmones) - jeigu jos tėvai moka jai už mokslą - tegu moka. Tu už ją dėl to netampi geresne, kad ir kaip keltum save ant pjedestalo. Antra, matyt tikrai nesuvoki kas yra bendrabučio gyvenimas. Jei visi keltų valdžią “ant blakstienų” ir bandytų išmest kiekvieną, kas jiem nepatinka, ar parsiveda vaikiną, tikrai bendrabučiai pustuščiai būtų. Tu kaip tyli pelė sugalvojai čia išsiliet, ir kaip dar tylesnė eini pas adminą skųstis. Nežinau kokiam tu bendrabuty gyveni, bet už tokius dalykus tokias kaip tu pačias meta iš kambario už skundimą. Atrodo žmonės nemoka susitart? Nesuprato vieną kartą - sakyk dar, sakyk jos draugui, juk ne iš medžio jų galvos išdrožtos. Jeigu žmogus tavo vertinimo skalėje yra “žemesnio lygio”, tai dar nereiškia, kad gali elgtis su juo kaip nori (tas pats galioja ir jai), tad reikia išmokt susitart. Man pačiai teko pakliūt į tavo situaciją, kai kambaryje kitų žmonių buvo bandoma gan karštai praleisti naktį, ir kitą rytą ramiai pakalbėjus ir užsiminus, jog tai ne visiems patinka, viskas buvo išspręsta. Pats laikas perlipt savo principus ir pakalbėt su kitu žmogum apie problemą, o ne už akių bandyt jį išmest iš bendrabučio. Bendrabutis dė to taip ir vadinasi, nes ten visi “bendrai” gyvena ir “bendrai” spendžia reikalus, o ne už akių rezga planus ir žemina nepažįstamus žmones.
Lina, tai patark, kad tokia žinovė, ką daryti, kai tie reikalai bendrai nesisprendžia, nes viena pusė menkai tereaguoja.
O dėl Jurgelio… Raminta, dievaži, gal atiduoti tau tokią tipinę raganos šluotą? Mano eks - kambariokei, kurią akyse mačiau gal tris kartus savo gyvenime, tokią “drūtą” dovanojo įkurtuvių proga, bet ji dar rugsėjį iš mūsų kambario “išsikurdino”, paliko ir neatsiėmė. Nei kambarį pašluosi, nei ką, stovi nereikalinga, o tokiems veikėjams iššluoti ji kaip tik :)).
Visų pirma, susidaryti nuomonę apie žmogų jo nepažįstant ir remiantis tik perskaitytų kelių šimtų žodžių įrašu, sakyčiau, šiek tiek… keistoka.
Man visai nesvarbu, ką ji studijuoja (įraše net nebuvo įvardinta), kitaip tariant, kalba ėjo ne apie studijų programą, o apie žmogaus požiūrį, kuris tik man asmeniškai buvo nepriimtinas, o turėti savo nuomonę ir ją išreikšti dar niekas neuždraudė. “kad ir kaip keltum save ant pjedestalo”,- šito apskritai nesupratau. Kokiu pagrindu remdamasi tvirtini, kad kažkur save keliu? Neminėjau, nei ką studijuoju, nei kaip mokausi, tad šiuo atveju tame teiginyje nematau logikos. O tai, kad straipsnis parašytas su ironija, dar nereiškia kito žmogaus niekinimo ar savęs kėlimo velniažin kur.
Tarp “kas jiem nepatinka” ir pastovaus svetimo žmogaus nakvojimo kambaryje, sakyčiau, yra šioks toks skirtumas. Ir tas kategoriškumas šiuo atveju… tiesą sakant, nepažįstant minėtos mano kambariokės, nereikėtų taip drąsiai siūlyti kalbėjimosi kaip normalaus problemų sprendimo būdo. Sutinku, jog pokalbis - geriausia išeitis, bet tik tada, kai žmogus KALBASI, o ne, paklaustas, kiek minėtas kavalierius žada dar pas mus sėdėti, kikena.
Apie kokį tu čia “žemesnį lygį”… Nėra ir nebuvo apie tai kalbos. Aš mielai su ja bendraučiau, jei tik ji per dieną bent žodį ištartų. Apskritai, nesuvokiu, kaip gali taip: “už akių rezga planus ir žemina nepažįstamus žmones” sakyti, kai nežinai nei situacijos detalių, nei žmonių, kurie į visa tai įsivėlę, būdo.
Parašyti straipsnį - ar čia šmeižtas?.. Jame iškeliama tam tikra problema, ir tiek. O, turint omenyje, jo tai mano asmeninis blogas, kodėl turėčiau bijoti aprašyti kažkokią asmeninę problemą. Juolab, kad tai yra mano subjektyvi pozicija, aš jokių teorijų nekuriu ir aksiomų įrodyti nebandau.
Pyktis man - viena iš žmogaus emocijų, kurių aš nė kiek nesigėdiju. O taip užtikrintai kalbėti, nežinant daugybės detalių, man atrodo, nereikėtų. Sarkazmo pačios komentare ne ką mažiau, nei mano įraše, tad… “juokiasi puodas, kad katilas juodas”.
Ž.M., man atrodo, tokią šluotą reikėtų pasilaikyti sau, kad, ateityje apsireiškus panašios kompleksijos Jurgeliui (ką čia gali žinoti, kas kada bus…), turėtum su kuo jam tolimą kelelį nurodyti. :)
O šiaip… ne mano būdui šluotomis mojuotis. Geriau kelnes iš ryto kur nors paslėpti - žiemą be jų oi, koks menkas malonumas… :))
Kaip tu susidarei nuomonę apie kitus žmones, taip aš susidariau apie tave, sprendžiant iš tavo straipsnio. Tiesiog atrodo, kad nusistatai nuomonę apie kitus iš anksto :) Beje, tai, kad kambaryje gyvena svetimas žmogus tavęs neturėtų trikdyti, juk ir viena iš kambariokių - toks pat svetimas žmogus. visas barakas tokių pilnas. O kalbėti užtikrintai man irgi niekas nedraudžia, kaip ir tau reikšti pyktį :) o dėl tos kambariokės, tai jei ji nežada keistis, siūlau ieškotis kito kambario su drauge, nemanau, kad taip prikimštas bendrabutis kad adminas neras jums jaukaus dviviečio, ar triviečio su “normalia” kambarioke, kuri galbūt netgi nemoka už mokslą :)
“Kaip tu susidarei nuomonę apie kitus žmones”,- menkas pastebėjimas: su savo kambarioke gyvenu jau pusmetį, o jos draugas lankosi jau antras mėnuo. Nežinau, ar taip sunku suprasti skirtumą tarp realaus bendravimo ir… straipsnio internete. Net skamba kažkaip makabriškai.
” Beje, tai, kad kambaryje gyvena svetimas žmogus tavęs neturėtų trikdyti, juk ir viena iš kambariokių - toks pat svetimas žmogus”,- tai gal susikviesti kokį 10 žmonių vienam kambary gyventi? Juk koks skirtumas, ar ne? Sienas pastumsim… O jei rimtai, tai seniai neirdėjau alogiškesnio teiginio. :D
Tame ir esmė, kad prašėm to kito kambario, bet, deja, neatsirado. Jei nueitumėm su kokiu 100 litų, tai, manau, iškart atsirastų. :) Tačiau šiuo atveju nieko pasiūlyta nebuvo, o man irgi pinigais nesninga, tad kyšių nešti nežadu.
Ir kam ta ironija apie mokėjimą už mokslą…. čia mažiausia problema. Tiesiog pirmąkart sutikau žmogų su tokiu požiūriu, tai mane (ne)maloniai nustebino - that’s it.
Nereikia perdėti, su 10 žmonių kambary, turėjau omeny, kad tavo kambariokė ir jos kavalierius - tolygiai svetimi tau. Aišku nesmagu, kad jau antrą mėnesį gyvena ten, galvojau čia kartais pasilieka 3 dienom, mano klaida :) siūlyčiau kol jų nėra trumpam (juk išeina kartais kur nors?) pakeisti spyną. Ir kai grįš iškelti ultimatumą - arba draugelis išsikrausto, arba raktą turėsit tik jūs dvi. Gal išgąsdins kiek nors. O kambariokė gali ir butą nuomotis, neturėtų būti problema, jei jau barakuose neras vietos.
Tas jos kavalierius bent jau bendrauja, kaip žmogus - netgi visai malonus, tai pradžioje ir buvo stengtasi į visą tą situaciją žiūrėti kiek įmanoma tolerantiškiau. Bet, kai naglumas (ar elementaraus supratimo neturėjimas) kiek peržengė ribas, pradėjom užsiminti jiems, kad kažkaip jau čia ne taip. Kadangi, kai nori, visi puikiai apsimeta nesuprantantys, apie ką kalba eina, arba, mano kambariokės atveju, apskritai nemato reikalo į nieką reaguoti, teko kreiptis į adminą su prašymu pakeisti kambarį. Žinoma, kambarys nebūna keičiamas be priežasties, tad teko nupasakoti situaciją. O kažkaip dangstyti žmones, kuriems viskas dzin, nematau reikalo. Taigi, tai nebuvo kažkoks vaikiškas bėgimas skųstis nedavus suprasti, kad, nesulaukus atsako, taip ir bus. O ką daugiau daryti? Nepražiodysi žmogaus ir nepriversi jo bent sykį normaliai pasikalbėti, kai apskritai apsimeta, jog kambary daugiau nieko nėra.
Spynų keisti negalima - draudžia bendrabučio taisyklės. Tokiu atveju jau tikrai man pačiai grėstų išmetimas…
Taip, kiek žinau, poros nuomojasi arba dviviečius kambarius barake, arba gyvena bute, kas dviems žmonėms neturėtų būti tokia jau didelė tragedija finansiniu atžvilgiu. Ir apskritai, man nesuvokiamas privatumo poreikio nebuvimas.
P.S. Tame ir esmė - niekur jie neišeina. Neįtikima, bet tikrai visą dieną nuo ryto iki vakaro sėdi kambary arba garsiai žiūrėdami amerikietiškas komedijas, arba kikendami iš klipų “Youtube”. Tokia tat meilė.
Na čia tada tikrai rimčiau nei galvojau. Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau jums tikrai atsiras kambarys. Ir griežtos pas jus taisyklės - pas mus keičiamos spynos (tiesą sakant, nelabai kas ir suuodžia, jei spyną pakeičia bendrabutyje gyvenantys vaikinai, o ne meistrai, raktas labai nesiskirs kai reiks atiduot). Tokiu atveju belieka tik laukti kambario. Nors aš asmeniškai nesitaikstyčiau su tuo, bandyčiau, kaip tu sakai “pražiodyt”, ir piktai bei nuolat praktiškai varyt lauk iš kambario, kad neapsimetinėtų nieko nesupratusiais :D Naglumo viršūnę jie jau pasiekė, tad kodėl ir jums neprisijungus? Galima daiktus supakuot ir palikt bloke, psichologinis smurtas gal labiau paveiks nei užuominos, nes kaip jau galima suprast, abu storaodžiai, lengvai neišrūkysi. Gal netgi patį bachūrą lengviau atskirai prie sienos priremt, kažkokias bendravimo užuominas juk rodė. Blogiausiu atveju, kaip nelegaliai gyvenantį asmenį gali išprašyt ir policija, tada manau tikrai nebepasirodytų :)
Tai jau pavasarį klausim, ar žada ji dar ir kitais metais tame kambary gyventi. Minėjo, kad per vasarą už kambarį nebemokės, o jei nemoki, kitais metais registruojiesi iš naujo ir gauni jau kitą kambarį. Tai va, belieka išlaukti kelis mėnesius, ir žiūrėsim, kaip čia viskas klostysis.
Per sesiją nebuvo nei jėgų, nei noro, nei laiko “kariauti”, be to, nesu iš tų žmonių, kurie paprastai kitiems “per galvas lipa”… Kažką daryti reikės. Žiūrėsim, kokia situacija bus dabar, grįžus po atostogų. O ir šiaip, nėra paprasta tam mažam kambary trims gyventi (dar 3 mėnesius tikrai teks), o jei dar prasidėtų kažkokie kerštai… Vien nervų gaila. Vienas dalykas - parašyti piktą straipsnį, o kitas - nuodyti kiekvieną dieną pykčiu, ko tikrai labai nenoriu. :) Ir taip jau atmosfera kambary prasta, o jei dar labiau susipyktumėm, būtų nebepakeliama kartu gyventi. O šiuo atveju kito varianto kol kas nėra ir jis, manau, atsiras nebent kitais mokslo metais.
Meta iš bendrabučio už skundimą? Norėčiau pamatyti…
[...] Raminta ne per seniausiai įkėlė įrašą, kuriame pasidalino savo gyvenimo bendrabutyje įspūdž… Nors tai nebuvo pagrindinė jo tema, bet buvo užsiminta apie vienos jos „sugyventinės“ požiūrį: „Dėjau aš ant tų mokslų ir mokaus tik tam, kad gaučiau diplomą. Tėvai nemokėtų už studijas — nesimokyčiau išvis“. Įdomu, tai, jog atsirado veikėjų, teigiančių, jog toks požiūris yra „nebūtinai neteisingas“. kazka apie mokslus ten burei..- jos nuomonė yra jos reikalas – tavo nuomonė nereiškia kad yra teisynga, ivertinus tik iš vienos pozicijos ar palaikančiu žmonių atžvilgiu [...]
Baltuma, aišku, kad niekas neišmeta už skundimą… Jei dėl kiekvieno kažkieno nusiskundimo kažkuo žmones mestų iš bendrabučio, tai jais besirūpinanti firma bankrutuotų:))