BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Išeinu tam, kad grįžčiau

2013-12-24 | Be temos

Tiesą sakant, šitą įrašą turėjau parašyti jau seniai. Labai seniai. Gal ir simboliška, kad mano vidinis „aš“ nusprendė prabilti prieš pat didžiąsias metų šventes, kuomet saulėtąją Italijos žemę teko ir vėl iškeisti į ne tokią saulėtą, bet visgi savą lietuvišką.

Taigi, tie, kas daugiau ar mažiau sekėte mano įrašus šiame bloge (naiviai tikiuosi, jog tokių buvo bent jau keli…), turbūt pastebėjote, jog jau daugiau nei tris mėnesius nepublikavau jokio teksto. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tai buvo suplanuota ar tiesiog pabodo – mano blogui jau daugiau nei ketveri, todėl tikrai negalėčiau ramia širdimi jo tiesiog apleisti. Juk tai – mano pirmasis „vaikas“, mano pradžių pradžia, netgi mano mokyklos laikų „memuarai“, kurie niekada nebus pamiršti.

Kaip ten bebūtų, žmogaus gyvenimas yra cikliškas. Kitaip tariant, kartais tam, kad prasidėtų naujas etapas, būtina užbaigti senąjį. Jau nujaučiate, kurlink suku, ar ne? Taip. Jau prieš daugiau nei pusmetį ėmiau galvoti, jog šis blogas „išsisėmė“, jog visos „mokyklinės“ mintys nuo dabartinės manęs jau per daug nutolusios, kitaip tariant, aš jau nebesu žmogus, kuris pradėjo rašyti šį tinklaraštį. Berods, viename iš paskutinių savo įrašų buvau užsiminusi apie vaikystėje rašytus laiškus. Keistas sutapimas: noriu, kad daugiau nei trys šimtai mano publikuotų įrašų įgautų tokį pat nostalgišką laiškų „statusą“. Laiškų, kuriuos rašiau sau, laiškų, kurie, tikiu, kartais pasiekdavo ir jus, laiškų, kurie dažnai būdavo suplėšomi ir dėl to neišvysdavo dienos šviesos…

O dabar su baime pranešu, kad atėjo laikas atversti naują savo istorijos puslapį (prieš šventes juk galima kalbėti banaliai…). Ne, (ne)laimei, rašyti nenustosiu. Nepaisant pastaruosius mėnesius mane kankinusio bloko, nustoti rašyti man būtų tas pats, kas nustoti valgyti, miegoti ar gerti kavą tris kartus per dieną (kas yra tiek fiziškai, tiek dvasiškai neįmanoma). Keisis tik mano rašinių pobūdis – noriu išbandyti vieną konkretų žanrą. Bet apie viską – nuo pradžių…

Taip jau likimas lėmė, kad kovo mėnesį pusei metų išskrendu į Buenos Aires. Oficialiai – mokytis, o dvasiškai – keliauti. Tikiuosi turėti daugiau nei mėnesį laiko išnaršyti Argentinai arba aplankyti kaimynines valstybes (dar neapsisprendžiau, kurį variantą rinksiuosi – viskas priklausys nuo finansų, nuotaikos ir intuicijos). Taigi, ketinu aprašinėti savo laiką Argentinoje. Niekada nesu turėjusi jokių kelionių užrašų (keliauti teko nemažai, tačiau, matyt, jiems dar nebuvau pribrendusi), bet pirminė idėja – asmeniškas jausmų, potyrių bei refleksijų dienoraštis apie tai, ką nedrąsi raudonplaukė iš mažos niekam nežinomos šalies veikia viename didžiausių pasaulyje metropolių. Koks bus šio blogo išskirtinis bruožas? Jame nepamatysite geros kokybės nuotraukų. O to priežastis labai paprasta – neturiu pinigų geram fotoaparatui. Viskas, ką turiu – telefono kamera, su kuria, suprantama, nepadarysi atvirukui tinkamų nuotraukų. Bet žinote ką? Aš iki šiol tikiu žodžių magija. Juk nėra nieko paprastesnio kaip užfiksuoti vaizdą ir turėti jį gatavą, jau patiektą ant lėkštutės, beveik sušalusį, su amžinybėn įsmeigtais žmonių žvilgsniais. O štai perteikti tą patį žodžiais – nepalyginamai sudėtingiau. Taigi, tiek dėl finansinių aplinkybių, tiek klausydama vidinio balso rinksiuosi eiti sunkesniu kelu. Viena. Šalies, kurios mastus dabar sunku ir įsivaizduoti, keliais.

Šio savo blogo niekada neviešinau, nes, tiesą sakant, jis buvo pernelyg asmeniškas tam, kad tekstus skaitytų mane tik paviršutiniškai pažįstantys žmonės. Kadangi kelionių tinklaraščio pobūdis bus visai kitoks, noriu, kad jis taptų viešas. Noriu, kad galbūt nors vienas žmogus, perskaitęs apie mano patirtį svečioje šalyje, ryžtųsi įgyvendinti savo gyvenimo svajonę. Noriu, kad tie, kurie, man prabilus apie Pietų Ameriką tik ironiškai nusišypsodavo primindami bilietų ir pragyvenimo kainas, suprastų, jog frazė „o mano kaimyno dukros draugė sakė, kad…“ ne visada reiškia, jog taip yra iš tiesų. Noriu… noriu sukurti puslapį „Facebooke“ ir sulaukti jūsų palaikymo. Kadangi tai tik pradžia, pirmuosius mėnesius liksiu blogas.lt sistemoje, paskui planuoju persikelti į blogspot.com, o galiausiai, jei atsiras susidomėjusių, tikiuosi susikurti ir savo asmeninį tinklapį.

Atėjo laikas išbandyti save naujame amplua. Atėjo laikas žodžius pakeisti darbais. Atėjo laikas… keliauti.


Patiko (7)

Rodyk draugams


Komentarai (3)

  1. M. 

    Atrodai drąsesnė!

    O kur tave bus galima rasti?

  2. Raminta 

    Kaip jau minėjau, pirmiausia susikursiu naują blogą čia, blogas.lt, o paskui - pažiūrėsim, kaip viskas klostysis… :)

  3. inas 

    Lauksime naujienų ir žavių akimirkų iš anapus vandenyno. Sėkmės tau ir gero vėjo! :)


Rašyti komentarą