BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Patyčios: nežinau, nemačiau, negirdėjau, vadinasi, nebuvo?..

2011-02-03 | Be temos

    Išgyvendamas gilią gripo krizę, gali imti, žmogus, ir pradėti elgtis visai sau nebūdingai. Taigi, šio pašalinio poveikio nepavyko išvengti ir man: aš, jau gerą pusmetį visiškai nežiūrinti televizoriaus, šiomis dienomis vis dėlto keletą kartų jį įsijungiau. Nuo eteryje besisukančių laidų pakraupti nesutrukdė net kiek aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra. Dingusios dvi merginos. Rastas negyvas miške pasikoręs penkiolikmetis… Klausantis šių istorijų, kūnas ėjo pagaugais, ir kone jutau, kaip tamsus ir tuščias kambarys prisipildo baimingos nuojautos…

   Pasaulis eina iš proto?.. Žmonės eina iš proto?.. Ant Žemės nugulė kažin kokios aukštesnės jėgos siųstas prakeiksmas?.. Versijų, žinoma, be galo daug, ir veikiausiai būtų neįmanoma visų jų apsvarstyti ir išanalizuoti. Taigi, suvokdama ribotas savo galimybes užkirsti kelią šioms plataus masto nelaimėms, “nusileidau ant žemės” ir ėmiau klausytis konkrečių įvykių aplinkybių. Merginos. Dingo. Niekas nežino, kur, su kuo ir kaip. Žinoma, iš šios ribotos informacijos, turbūt ne be siekiamybės kelti laidos reitingą, susuktas dramatiškas reportažas, tačiau iš esmės toje situacijoje negalima daryti jokių prielaidų - tai būtų kone tas pats, kas ieškoti juodos katės naktį tamsiame kambaryje… Kur kas įdomesnė dingusio (pirmadienį, kaip paaiškėjo, jau rasto) penkiolikmečio istorija. Berniukas pasikorė miške. Ten, vedžiodama šunį, jį ir rado netoliese gyvenanti kaimynė. Mūsų, lietuvių, nevengiančių savęs pasaulyje garsinti ne tik vagystėmis, bet ir savižudybėmis, tai lyg ir neturėtų stebinti: žudosi jauni ir žudosi seni. Žudosi iš nevilties ar tiesiog siekdami atkreipti į save dėmesį. Žudosi, nes kai kam tai atrodo romantiška, ypač, jei tas kažkas priklauso kokiam nors naujam religiniam ar ideologiniam judėjimui… Tačiau šįkart, pasiklausius interviu, paaiškėjo, jog savižudybės priežastis - visai ne infantilus dėmesio trūkumas, o… patyčios. Vėlgi: galėtume aikčioti iš siaubo ir nuostabos, jei nebūtų aiškiau nei aišku, kad patyčias patiria iki 70% (jei neklystu) vaikų bei paauglių. Lietuvos Vaikų teisių apsaugos tarnyba puikiai pasirūpino, kad plakatai su verkiančios mergaitės atvaizdais ir gąsdinančia statistika kabėtų kone kiekviename stotelės paviljone, užuot ką nors keitę. Juk svarbiausia - infomuoti visuomenę, o skęstančiųjų gelbėjimas telieka pačių skęstančiųjų reikalu. Taigi, ne visi skęstantys suskubo ir to paskutiniojo šiaudo nusigriebti… Patys jie, matyt, ir kalti. Kaip sakė mokyklos, kurioje mokėsi penkiolikmetis, pavaduotoja ugdymui:”Mes informacijos apie tai, kad iš vaiko buvo tyčiojamasi, niekada neturėjome.” Jiems, mat, reikalingas atskiras informavimas… Atleiskite, mieli idiotai, bet ar patys bent kiek tikite tuo, ką sakote?.. Tebus lengva jums ši žemelė priešingu atveju.

   Derėtų turbūt ne virkauti, kokie blogi mūsuose žmonės, kokie mes visi nelaimingi vargšai, o atsigręžti į tai, kaip patys vertiname tam tikras situacijas ir kokius paaiškinimus joms gebame rasti. Taigi, vaikinas vengė eiti į mokyklą būtent todėl, kad iš jo tyčiojosi. Ką dabar daro mokyklos vadovybė? Labai pedagogiškai, kaip ir priklauso, taisyklinga bendrine lietuvių kalba nusikrato visos atsakomybės. Kitaip sakant:”Niekas negirdėjo, nematė ir to apskritai nebuvo. Tai vaikas blogas, nes nelankė mokyklos. Jo šeima, matyt, asociali. Jis visuomet buvo problematiškas paauglys, nors ir tylus vaikas.” O kaip gi mielieji žurnalistai “prisikabins” prie mokyklos valdžios… Kaltų tuoj pat imama ieškoti šeimoje: motina bloga, tėvas blogas… Baisiausia tai, jog artimieji yra įtikinami, kad kalta šeima ir pats vaikas. Mokykla - gi šventa institucija, mokytojus gerbti reikia, blogu žodžiu minėti nevalia… Taip ir išlipa varlės iš balos sausos. O juk, iš esmės, problemos kilo ne kur kitur, o mokykloje. Tiesa, pedagogai veikiausiai apsimetė, kad nieko nemato… Kam jiems papildomos bėdos?.. Lįsti žmogui į sielą yra “nepatogu”, dabar sugalvotas dar mandresnis terminas - nekorektiška. Stengimasis kažką pakeisti dėl vaiko reikštų, kad tapsi priešas tiems, kurie šiojo nemėgsta. O kas nori tapti avigalvių priešu?.. Verčiau juk gyventi sau ramų gyvenimėlį ir neapsikrauti svetimomis problemomis. Beje, tokiam vaikui dar galima ir “ant sprando užlipti”: liepti ką nors už tave padaryti, pasiųsti ką nors atnešti ir t.t. Toks žmogus niekada gyvenime nepasipriešins. Gera turėti ištikimą tarną - kurgi ne… Gaila, kad toji tarnystė neretai baigiasi su virve ant kaklo. Bet ar tai kam nors rūpi?.. Televizijoms, tokiais reportažais nemenkai pasikeliančioms savo laidų reitingus. Nebent…

   Tai galioja ne vien kaimų ar mažų miestelių mokykloms. Tą patį žmonių abejingumą galime stebėti kone kiekvienoje gimnazijoje. Tiesa, patyčių “lygis” kitoks - fiziniais veiksmais niekas nepriekabiauja. Supranta mat, liaudis, kad tai patiems į naudą neišeis. Tačiau vištos savo vištidėse vis dėlto kvaksi. Nežinau, gal kiaušinius deda… Nors dar ne laikas, dar ne pavasaris. Tačiau tai yra vienodai šlykštu. Tokie žmonės neturi nei sielos, nei moralės. Žinoma, apie moralę kalbėti dabar pakankamai madinga,  jos koncepciją mums sistemingai grūda  kas antras teksto suvokimas. Tačiau šią turėti - atgyvena. Kai kuriuos žmones, matyt, kamuoja vidinis pasitenkinimas, stebint kito skausmą… Verčiau susiraskit, mielos vištos, gaidžius. Išeis į naudą.

   Tai nėra toleruotina. Bent jau neturėtų būti. O tas “ne mano reikalas, ne mano bėdos” kartais galėtų virsti į klausimą:”Bet ar mes nesame…žmonija?” Niekas neturi teisės paminti kito žmogaus orumo. O tų, kurie jaučiasi geresni, pranašesni, etc. didybės tokia beprotiška menkystė… Mano siela švari. Jaučiuosi žmogumi. Kiek teko pažinti tokių “pajuokos objektų”, dauguma jų turi be galo nuostabias šviesias sielas… Gaila, ne kiekvienas nori tai įžvelgti. O tuštybė net miršta…tuščia.

Patiko (23)

Rodyk draugams


Komentarai (27)

  1. SiGiSII 

    Šunys loja, o karavanas nesustoja. Kas iš tų plakatų ir kitokio velnio į kurį sukišama tiek litų, jei žmonėms, masei, paprasčiausiai NERŪPI. Taip, tas jaunuolis nusižudė ir so what? Bus peno žurnalistams gal mėnėsiui. Net idiotui turėtų būti aišku, kad 7 iš 10 savižudžių prieš mirtį sunčia ženklus, kurie būna tarsi paskutinis vilties šauksmas, bet kas iš to, jei jų nemato ar nenori matyti?
    Taip, šiais laikais mokykla yra šventovė ir neduokdie, jei koks soc darbuotojas ar psichologas paprašys virš 20 metų darbo patirties turinčios mokytojos duoti mažiau pastabų, prasčiau besimokančiam vaikui, teigdamas, kad tai sukelia kitų vaikų nusiteikimą ir patyčias prieš jį . Turėsi priešą visam gyvenimui ir būsi visų tokių pat kalių aplotas.
    Sovietinė nomenklatūra veikia. Nėra žmogaus - nėra problemos. Reikia keisti visos visuomenės požiūrį, kelti ekonomikos lygį (jau seniai įrodyta, kad kuo žmonės geriau gyvena, tuo mažiau įvariausių nusikaltimų) ir naudoti šoko terapiją (parodyk, kas būna, jei taip su žmogumi elgiesi, leisti įsijausti į to žmogaus elgesį). Utopiška, bet įgyvendinama.

  2. Raminta 

    Žmonėms nerūpi tol, kol tai nepaliečia jų pačių, dažniausiai - jų vaikų. Tačiau šioje situacijoje vėlgi egzistuoja vienas keistas dalykas: dažnai tėvai negali patikėti, kad tyčiojamasi iš jų atžalų - iš tų, kurie namuose būna tokie geri, išklausantys, nuoširdūs ir t.t. bei niekada niekuo nesiskundžia. Labai dažnai vaikas tiesiog sulaukia pasakymo:”Nekreipk dėmesio.” Kokį signalą tai siunčia vaikui? “Aš niekam nerūpiu.”,- dažnas galvoja būtent šitaip. Netgi patys artimiausi žmonės nemoka skaityti akivaizdžių ženklų. O kitiems šie, atrodo, neitin rūpi. Tiksliau, nerūpi visai.

    Teisingas pastebėjimas apie mokytojus. Pati dar tebesimokau mokykloje ir galiu tik pritarti tokiai nuomonei. Visada atsiranda vienas kitas vyresnio amžiaus pedagogas, prijaučiantis sovietinei mokymo sistemai, o tai reiškia: gąsdinimas, pastabos, “lojimas” - vienintelis įmanomas kelias. Ir apskritai, gerai besimokantieji keliami ant pjedestalo, o tas prastesnysis tarsi “nurašomas”, jis niekam neįdomus, net nebe asmenybė, o šiaip kažkoks, kurio lyg ir galėtų nebūti ir niekas dėl to neliūdėtų. Žmonės skirstomi į kategorijas pagal pažymius.

    Reikėtų, bet… atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tai sunkiai įsivaizduojama…

  3. SiGiSII 

    Sunkiai, bet įsivaizduojama. Vadinasi vilties yra. Ir šiaip, jei yra bent vienas žmogus, kuriam nėra nusispajut, ant kito skausmo - tai didelis pasiekimas.
    Taigi, ačiū, kad Jums rūpi.

  4. Raminta 

    Tiesą sakant, aš nesuvokiu, kaip galima likti abejingam… Neabejingi turėtų būti visi žmonės, jei jie vadina save žmonėmis…

  5. SiGiSII 

    Čia išskiriami du žodžiai “galėtų” ir “turėtų”. Neabejingi turėtų būti visi, bet ne visi galėtų padėti. Mūsų, lietuvių visuomenė per daug užsidepresavusi, užsisklendusi ir šiaip gerų pusių nedaug mato. Sunku būtų tuo stebėtis - 50 metų buvome SSRS dalis, prieš tai visa valstybė vėlei buvo padalinta grobikams. Matyt tas šaltumo genas iš ten ir atėjo.
    Bet kokiu atveju, yra posakis, kuris man labai patinka: vienas žmogus negali išgelbėti pasaulio - du gali. Taigi, kol bus tokių, kaip Jūs ar aš, kurie protins žmones, vilties visada yra.

  6. Raminta 

    Jau nekalbant apie padėjimą, neabejingumas vis dėlto yra šis tas - neabejingi žmonės bent jau neatliks užgauliotojų vaidmens, o tai yra, manyčiau, nemenkas laimėjimas. Aš taip pat nesijaučiu realiai pagelbstinti - straipsniai apie tai, kad yra ne taip, kaip turėtų būti, deja, dar nė vieno tam pasiryžusio žmogaus neišgelbėjo nuo savižudybės… Tekstas nebent gali padėti artimiesiems suprasti, kad pasakymas “nekreipk dėmesio” nėra taikytinas visais gyvenimo atvejais.
    Jūsų pastebėjime dėl Lietuvos istorinės raidos yra tiesos - mes, kaip tauta, užsisklendusi ir pesimistiška. Būkim, kaip sakoma, kokie norim, bet galėtumėm bent jau nelieti savo pykčio ant vaikų, kuriems vargiai kas kompensuos dvasiškai suluošintus gyvenimus…
    Ačiū Jums už šiltus žodžius. Manau, atsirastų tikrai dar ne vienas ir ne du taip mąstantys žmonės… Gaila, jog labai sunku sugalvoti realių būdų, kuriais būtų galima kovoti prieš patyčias, o ne tik visokių “akcijų-atrakcijų”, iš kurių naudos - tik plakatai ir įvairios brošiūros…

  7. re 

    labai teisingai parasei, tik matai viena beda yra ir tevu auklejime, mat jei vaikas eina i mokykla kaip i karo (fizinio ir moralinio) arena, nereikia jam sakyti “vaikeli buk geras, nesimusk, nusileisk, nekovok”, reikia sakyti priesingai, “pastume, pats stumk, dave per galva, duok atgal” ir tai bus elementari “gynyba”, jeigu as negaliu kreiptis i policija, nes mano vaikas patyre suzalojimus mokykloje del absurdisku “vaiku teisiu” ir ju nebaudziamumo, tai tebunie tada karas, kodel vieni turi buti aukos, o kiti smurtautojai, neva auka buti auka, o smurtautoju buti smurtautoju ismoke tevas arba motina, wtf, zinot, tevu vietoje as vaikams nupirkciau dujinius balionelius, tegu darosi anarchija mokyklose iki galo, gal tuomet kas nors atkreiptu demesi, mano manymu vaikus, kaip ir suaugusius reikia bausti, duoti dirzu maziausiai ka galima daryti, prilupti tiek, kad vos prisestu uodega, nes darosi visiska betvarke per tas visas vaiku teises, psichologus, socialinius darbuotojus (kurie is sito brudo duona valgo) ir ju litanijas, kad skriaudejus reikia gydyti, reabilituoti, ne, brangieji, tuos mazus nusikaltelius reikia bausti, kaip baudziami suaugusieji nusikalteliai, kad ranka ateityje nekiltu nieko panasaus daryti, o pasakymas, kad abskiritai del visko kalta seima yra daugiau negu absurdas parankus mokyklai, valdziai, paciai sistemai, ka ta vargse motina ir tevas gali suziureti, ka jo vaikas pamoku metu veikia, ja jie gali padaryti, tai is viso ne ju pareiga ir reikalas, viskas vyksta MOKYKLOSE, o ne namuose, ir sitame darze turi tvarkytis MOKYTOJAI su reikiamais istatymais, o ne debiliskom vaiku teisem.

  8. Raminta 

    Aš jokiu būdu nesakau, kad reikia vaiką skatinti nusileisti, jei ji užgaulioja - atvirkščiai: puolamas jis turėtų gintis, juk, kaip sakoma, gavęs į vieną skruostą, neatsuksi antro… Kita vertus, fizinis smurtas (nei gynyba, nei puolimas) problemos nesprendžia, t.y. nemažina vaikų žiaurumo ir polinkio tyčiotis. Jeigu iš tikrųjų esate mama, suprantu, kaip skaudu dėl savo vaiko, bet…esmė ta, kad iš tikrųjų agresija gimdo tik agresiją…
    Aišku, vaikų teisių yra pernelyg daug. Tiek daug, jog šie užmiršta turintys pareigas ir pajaučia absoliučią laisvę. Dujų balionėliai ir pan. savigynos priemonės jau tapo įprastomis. Lauke su jomis puikiai galima apsiginti nuo smurtautojų, bet bėda ta, jog, mokykloje panaudojus tokias ginybos priemones, veikiausiai kaltas liktų vaikas, kuriam tiesiog pabodo kentėti ir dėl šios priežasties jis gynėsi. Argumentas visada vienas ir tas pats:”Kodėl nesikreipei į mokytoją?” O kam rūpi, kad tai mokytojai, atsiprašant, nei galvoj, nei uodegoj vaiko problemos…
    Nemanau, kad vaikus būtina mušti, ypač sovietiniu metodu - diržu. Kita vertus, teisingai pastebite, kad dėmesys koncentruojamas į skriaudiką, o ne į auką. Griebiamasi problemiško vaiko, o tas, kuriam padaryta reali psichologinė ar net fizinė žala, paliekamas nuošalyje. Turėtų būti atvirkščiai, nes šiuo atveju tai - visiškas absurdas. Deja, turbūt turės praeiti dar ne vienas dešimtmetis, kol švietimo sistema apie tai susimąstys…
    Sutinku ir dėl mokytojų. Nemažai jų yra “sovietinio kirpimo”, vadovaujasi, švelniai tariant, atgyvenusiais mokymo bei moralės puoselėjimo metodais. Tėvus, kurių dauguma dirba naktines pamainas, apkaltinti lengva: paskambino auklėtoja, jie negalėjo ateiti į mokyklą, vadinas, nesirūpina vaiku… Beje, pati savo akimis mačiau situaciją, kaip vienos merginos, iš kurios tyčiojosi, mamai apsilankius mokykloje, paskui ją išjuokė dar labiau. Tai - tik dar vienas “kabliukas” skriaudėjams. Šiuo atveju tėvai negelbėja, nes tas pedagogų pasakymas “situacija bus stebima” yra lygus apvaliam nuliui. Ypač, jei tyčiojasi gerai besimokantieji. Mokykloje juk visi reitinguojami pagal pažymius. Tai rodo sistemos supuvimą.

  9. re 

    svelniomis priemonemis sitos problemos mes neisspresime, o ji tik dar labiau giles, kaip ir rodo statistika, reikia imtis grieztos politikos, dabar mokytojai patys kartais atsikerta, kad jie tiesiog nieko negali pries smurtautojus padaryti, kaip gi tu ji nubausi, nei zodziu, nei veiksmu, nes galimu sankciju nereglamentuoja JOKS istatymas, vaikai turi jausti, kad uz savo elgesi, kaip ir suaugusieji susilauks atpildo, priesingu atveju, darosi tai, kas yra dabar, as dar karta pasikartosiu cia negelbes psichologai su savo isvedziojimais, kad su vaiku reikia elgtis graziai, nenaudoti pries ji smurto ir pan., nes tai tik dar labiau gimdo smurta, kategoriskai su tuo nesutinku, vaikas turi jausti ribas, kas galima ir kas ne, negali buti nebaudziamas jo smurtavimas pries savo bendraamzius, mokytojus, tevus, turi buti kontrole, as manau, kad bet kas, nesvarbu, jaunas ar senas, kiekvienas turi teise buti nezalojamas fiziskai ir psichiskai kito, vos tik siam uzsigeidus, turi teise jaustis saugus ir tvirtai zinoti, kad tokiais atvejais gales kazkur kreiptis ir bus atlyginta padaryta zala, priesingu atveju, mes ir toliau gyvensime zveriu visuomeneje - kas silpnesnis, ta sueda.

  10. raidelesekrane 

    Smurtas gimdo smurtą. Kol kas tas “pagimdytas” smurtas dažniausiai yra nukreiptas į save pačius (t.y. savižudybės, “pjaustymais”, lengvesniai atvejais depresija ir savigrauža). Deja tėra laiko klausimas, kada “pagimdytas” smurtas bus nukreiptas į smurtautojus susišaudymų mokykloje ar kitais destruktyviais būdais. Bėda tik ta, kad tada kalti tik dar labiau bus šaudžiusieji (t.y. tikrosios aukos), jų artimieji, o skriaudėjai ir jų artimieji bus aukos. Gaila…

    …Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad kaltais dėl to laikau ne tik smurtaujančius vaikus, bet ir jų tėvus bei gimines. Nes vaikai dažniausiai yra savo tėvų mėgdžiotojai, tėvų auklėjimo atspindys. Jei vaikas yra agresyvus, piktas, linkęs smurtauti prieš kitus tai dažniausiai rodo, jog namie jam nebuvo įdiegtos tinakmo elgesio, žmogaus neliečiamumo ir pagarbos vertybės.

    Šiaip aš iš esmės pritariu viskam, kas parašyta įraše, be to norėčiau labai pritarti SiGiSII išsakytoms mintims. Ypač dėl socialinės padėties ir gyvenimo kokybės gerinimo.

    Dar norėčiau pridėti0 kad, mano nuomone ši konkreti problema tėra viena iš daugelio Lietuvos visuomenės moralinio nuskurdėjimo išdavų. Atskiri veiksmai siekiant spręsti ją konkrečiai neduos jokių rezultatų, kol nepradės keistis visos visuomenės požiūris į gyvenimą ir vertybes apskritai.

    Ir pabaigai, turiu pripažinti, kad matydamas šias tendencijas, atsimindamas savo vaikystę/paauglystę (buvau, jei ką, užgauliojamųjų pusėje) ir būdamas vienu iš daugelio būsimų tėvų (neesmė, kad po kokių 10 metų) iš esmės vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad Lietuvoje savo vaikų auginti nenorėčiau. Nes kaži ar gera vieta auginti vaiką ten, kur smurtas, pyktis ir jėgos kultas yra pagrindinės vertybės, o švelnumas, jausmingumas, protas ir nepriklausomas mąstymas yra smerktinos ir išjuoktinos savybės.

  11. dienamiegok 

    Tokios laidos kaip “24 valandos” ar “Akistata”, tokie reiškiniai, kaip kedofilija ar dabar Tavo paminėta psichozė egzistuoja tik visuomenės gąsdinimui ir niekam daugiau.

    Išsigandęs žmogus elgiasi neracionaliai, neadekvačiai esamai situacijai. Būtent tokiu, baimės keliu yra valdoma visuomenė. Post sovietinė Lietuva žavi tuo, kad joje vyrauja antimąstymo, masiškumo kultas. Būtent tai padeda televizijoms juos valdyti. Per ekraną pasako, kad tai - svarbu, tai - skandalas, tai - tragedija. Visi tiki, nes mąstyti ne kaip masė - neteisinga. Ir apskritai pagalvoti, kad viskas kažkaip absurdiška ir neteisinga, net susimąstyti - ar tai, ką sako ekrane yra tiesa, ar nuomonė nėra sudarinėjama kryptingai, ar nesiremiama gandais ir ekstrasensais - neteisinga.

    Tokie svarbūs įvykiai(o taip - juk per TV taip sakė) nukreipia mąstyma nuo aktualių dalykų - politikos, ekonomikos etc. etc. Taip užkertamas kelias bet kokiai informacijai pasiekti žmogaus smegenis. Jei te tokie puspročiai televizijoje kaip Krivickas, galbūt negirdėtume protu nesuvokiamų pareiškimų, kad Kubilius atėmė pensijas, Kubilius apmokestins orą ar Seimas, Kauno apylinkės teismas, Kėdainių apylinkės teismas, prokuratūros ir šiaip 2/3 Lietuvos - pedofilai. Dabar nereikia domėtis politika, kad žinotum, jog Kubilius atėmė pensijas ir išvarė Lietuvius į Airiją. Nereikia domėtis ekonomika, kad žinotum, jog pirkdamas Baltarusišką dyzeliną ar kontrabandines cigaretes, ir apskritai vengdamas mokėti mokesčius - tu atkeršyji valstybei ir esi labai naudingas. Tiesiog caca. Ir, kas be ko, esi teisus - taip per televizorių ironišku balsu velnias žino kas per tv3 sakė.

    Būtent tokios laidos, tokie įvykiai ir palaiko mūsų šalies dundukiškumą. Pavyzdžių čia toli ieškoti nereikia.

  12. Komentaras #6: Patyčios: nežinau, nemačiau, negirdėjau, vadinasi, nebuvo?.. 

    [...] - beveik nesilankiau kituose blog`uose, tad ir komentavau atitinkamai. Šįkart akis užkliuvo už šio įrašo. Iš pavadinimo turinio tikėjausi kiek kitokio. Komentarą noriu išsisaugoti dėl to, kad [...]

  13. Raminta 

    raidelesekrane, galbūt ir yra tiesos tame, kad aukos virs skriaudėjais, o skriaudėjai - aukomis. Jau dabar galime stebėti, kaip, mokykloje vaikui pasiskundus, kad iš jo tyčiojamasi, visas dėmesys yra sutelkiamas į skriaudėją, o nuskriaustasis lieka laukti “pavasario žibučių”… Beje, kviečiant tėvus, kažkodėl retas atvejis, kad būtų kviečiami smurtautojo gimdytojai. Dažniausiai auka dar ir išjuokiama dėl to, kad atsivedė “mamytę ir tėvelį”, nes jiems pažarstoma tik pažadų, kad “stengsimės padėti”, o iš esmės niekas nesikeičia ir, atrodo, niekam tai nė nerūpi.

    Taip, pritariu pastabai dėl auklėjimo. Dažnas atvejis, kuomet smurtaujama vaiko šeimoje, o šis savo įniršį išlieja mokykloje. Tokiu atveju toks vaikas - taip pat auka. O dėl jo agresijos kalti tik tėvai… Taip pat yra tėvų, kurie nuo mažumės pildo visus savo vaikų įgeidžius ir šie išauga “mažaisiais tironais”,- o paskui stebisi, iš kur toks vaikas tokioje darnioje šeimoje…

    Taip, ši problema - viena iš daugelio. Bet iš esmės neįsivaizduojama, kaip būtų įmanoma išsyk reformuoti visos visuomenės požiūrį - juk pradedama nuo mažų dalykų. Niekada nebus taip, kad štai atsibus žmonės vieną rytą “paprotingėję”…

    Dėl vaiko auginimo…sunku spręsti. Aš vis dėlto laikausi nuomonės, kad vis dėlto yra per lengva bėgti ten, kur kažkas jau sukurta, kur žmonės įsisąmoninę vertybes, o ne kurti jas čia… Žinoma, tai - kiekvieno apsisprendimo teisė. Tačiau iš esmės aš nenoriu tikėti, kad vaikai Lietuvoje blogesni… Patys jie nėra blogi - daug kam įtaką daro jiems diegiamas tėvų mąstymas… O kiaulė ir Afrikoj kiaulė.

  14. Raminta 

    dienamiegok, ar teigi, kad patyčios egzistuoja tik visuomenės gąsdinimui?.. Tada lyg ir turėčiau daryti išvadą, kad nesimokei mokykloje. Iš esmės, pagrindinė šio įrašo mintis tikrai nebuvo atitinkamų laidų reklama, jų apskritai galima neimti kaip pvz. Pasirinkime pavyzdžiu patį reiškinį - patyčias. Nežinau, kur turėtum gyventi, kad galėtum teigti, jog jos - tik reklaminis triukas. Taip, TV programos kartais linkusios dramatizuoti įvykius, bet… tai neišvengiamai vyksta. Vyko vakar, vyksta šiandien ir vyks rytoj. Ar tai nėra pati tikriausia mūsų visuomenės tragedija? Savo akimis mačiau, kaip vaikai verkia, kaip neturi į ką kreiptis, kaip yra paliekami visuomenės užriby, o tu tai vadini kažkokiu nesvarbiu faktu?.. Prie ko čia masė? Lyg kalbėtume apie paskutines barbių suknelių madas… Tai turi rūpėti visuomenei. Ir ne paviršutiniškai, ne plakimo liežuviais lygmeny. Aš nusispjaunu, man nerūpi - vadinasi, nesu masė, esu išskirtinis?.. Man tai nesuvokiama. Arba aš klaidingai ne mase laikau tą žmogų, kuriam negėda parodyti, jog jam realiai rūpi. Nemanau, kad patyčioms diagnozuoti reikalingi ekstrasensai - užtenka tų žmonių žvilgsnių. Apsilankyk kada pas pradinukus ir pažiūrėk tiems vaikams į akis. Jose viskas parašyta.

    Laidose gal ir nusišnekama kai kuriais atvejais - dėl to nesiginčyju. Bet, pasikartosiu, įrašo tikslas tikrai nebuvo konkrečios TV programos reklama. Aš pati TV kone visiškai nežiūriu ir nematau jokios prasmės ką nors reklamuoti. Kaip ten bebūtų, man dvasinė visuomenės sveikata visuomet bus svarbiau už kokią nors politiką, kur kaulės prie vieno lovio plėšosi dėl ėdesio. Sau gyvenimo piktais pareiškimas politikos adresu trumpinti tikrai nenoriu.

  15. dienamiegok 

    Na, iš esmės mano komentaras buvo apie pirmą Tavo įrašo pastraipą, dovanokit, jei suklaidinau.

    O žodžiai “politiką, kur kaulės prie vieno lovio plėšosi dėl ėdesio” būtent tai ir yra, apie ką aš ten tiek daug ir prirašiau.

    Apie patyčias aš nekalbėjau, man tai pasirodė akivaizdu, bet vis tik, patikslinu ;]

    O kas dėl patyčių, tai manęs žmonės dažnai irgi nemėgsta. Bet ką aš galiu padaryti, kad tiesiog esu geresnis už juos..

  16. Raminta 

    Turbūt nesuklysiu pasakydama, kad kritikuoti visą įrašą ir vieną pastraipą - ganėtinai didelis skirtumas. Ir šiaip, manyčiau, reikėtų žvelgti į visumą, nes pirma pastraipa - tik įžanga, kurioje paminėta tema apie TV laidas toliau įraše nebeplėtojama.
    Na, o dėl gerumo…Narcizas taip pat grožėjosi savo atspindžiu vandenyje. Sakyčiau, drąsus pareiškimas…

  17. dienamiegok 

    Na, man tiesiog pasirodė, kad mano komentaro tema - akivaizdi, nes apie patyčias nebuvo nė žodžio. Dar kartelį atsiprašau suklaidinęs.

    Beje, kurioje vietoje radot kritiką?
    Man pasirodė, kad Jūs šiek tiek įsižeidėte. Tikiuosi, kad klystu ir taip pasirodė tik dėl neverbalinio bendravimo trūkumo. Na žinai, čia kaip sms`as be smailo ;]]

  18. Raminta 

    Leidžiu kreiptis ir “tu”, nes tas “jūs” man asocijuojasi su artėjančia vidurinio amžiaus krize.

    Tai galbūt nebuvo kritika pačiam įrašui, bet visgi buvo galima padaryti tokią išvadą:”TV laidas žiūri ir jomis tiki tik idiotai.” Taigi, lyg ir turėčiau save priskirti prie pastarųjų, ar ne?.. O šiaip jau taip greitai įsižeisti nesu linkusi. Ypač, kai bendravimas be “smailų”…

  19. Raminta 

    re, taip, sutinku, kad vaikai turėtų jausti ribas. Bet galbūt reikėtų paieškoti kitokių būdų, nei nuolatinis jų plakimas rykštėmis ar pan. Juk net šuo, prieš kurį nuolatos smurtaujama, gali imti kąsti savo šeimininkui… Bet kokiu atveju, agresija gimdo tik agresiją, ji tarsi verčia žmones įsisąmoninti, kad panaudojus jėgą įveikiamos bet kokios kliūtys. Tai tikrai prie gero neveda. Žinoma, soc. darbuotojų postringavimai apie moralę, kuri tikrai nedygsta kaip grybai po lietaus - taip pat bergždžias reikalas… Nežinau, kur rasti tą aukso viduriuką tarp moralės ir fizinių veiksmų. Galbūt reikėtų atsižvelgti į vaiko auklėjimą nuo mažumės: juk vieni vaikai, atėję iš panašaus soc. statuso šeimų, puikiai žino, kad reikia gerbti žmogaus laisvę ir t.t., tuo tarpu kiti būna “mažieji tironai”, nepažįstantys jokių moralės normų. Kartais problemos iš tiesų slypi šeimoje, o mokykla yra tiesiog nepajėgi perauklėti visų vai
    kų. Juolab, galimas atvejis, kai vaiko šeimoje smurtaujama ir šis savo įniršį išlieja ant bendraklasių. Tokiu atveju šis smurtautojas - taip pat auka… Nemanau, kad patyčių tema galima ką nors vienareikšmiškai teigti.
    Taip, žmogus turėtų turėti galimybę kreiptis į tam tikras institucijas. Bet čia jau kaltė krenta ant mokyklos vadovybių - būtent jos dažnai žiūri pro pirštus, patyčias įvardydamos kaip “vaikų žaidimą”… Tačiau patyčių tema darosi vis labiau aktuali ir, manau, greitai į šią problemą bus imta žvelgti nebe taip aplaidžiai.

  20. re 

    turbut kiekvienai smurta patyrusio vaiko motinai arba tevui ir jam paciam visai nerupi smurtaujanciojo vaiko seimynines bedos ir tai, kad tu seimu tevai nesusitvarko su savo atzalom, taip, gali buti cia kalta seima, tevu auklejimas, lepinimas, galbut netgi genai, taciau kartoju man tai nerupi, turbut kaip ir kiekvienam suzalotam suaugusiajam kokio nors uzpuoliko, nerupi, kaip su juo elgesi tevas, motina arba kokia “neteisinga” jam buvo visuomene, apie ka mes is viso kalbam, kuo vaiku smurtas skiriasi nuo smurto iki siol nesuvokiu, tai toks pat smurtas, ir vaikai musa, ir vaikai zudo, ir vaikai vagai, ir jie kankina, bet uz visa tai jie neatsako, atsako ju tevai, o ir is viso daznai tokiais atvejais kalba eina net ne apie smurtaujancius ir besityciojancius vaikus, o paaugliukius, kurie yra ganetinai samoningi, to toleruoti negalima, kartojant kaip malda ismokta seima kalta, seima neaukleja ir pan., jei seima nesusitvarko su savo vaiku/paaugliu, su juo turi kazkas susitvarkyti - mokykla, teisesaugos institucijos ir pan.

  21. harpy 

    Puikus įrašas ir pritariu galima sakyti, visoms Tavo išsakytoms mintims. Tiesa ši vieta:

    “O tas “ne mano reikalas, ne mano bėdos” kartais galėtų virsti į klausimą:”Bet ar mes nesame…žmonija?””

    kažkuo priminė šiandien rašytą teksto suvokimą. :-D Nors jame buvo rašoma apie nevieningąEuropos Sąjungos vienybę , bet iš esmės tame takeste buvo plėtojama problema, kuri skambėjo maždaug taip: kodėl nusisukame nuo svetimų problemų ir tik savo gyvenimus laikome svarbiausiais?

    O kas dėl patyčių, nors pati tiesiogiai nesu susidūrusi su jomis, bet tai be jokios abejonės opi visuomenės problema. Ir kol žmonės nesusiprotės, jog tai ne “jo/jos bėdos”, tol bus tokia situacija ir ji nesikeis…

    Nykštys aukštyn!

  22. Raminta 

    re, rūpi ar nerūpi, bet būtent nuo auklėjimo prasideda visos problemos. Norėdami jas panaikinti, turime ieškoti “šaknų”, kas šiuo atveju ir yra auklėjimas ankstyvoje vaikystėje. Aš nekalbu apie kažkokį konkretų atvejį - labiau bendrai apie visuomenę, kuri turi gydytis savo atviras žaizdas. Bet kokiu atveju reikia atsigręžti į bendrą situaciją: juk tai, kad patyčių nepatyrė mano kaimynų atžala, dar nereiškia, kad nepatirs mano vaikas. Tokia “loterija” negali egzistuoti, kaip ir pati minėjote, visi turi teisę jaustis saugūs.

    Atsako tėvai, nes nepilnametis vaikas papraščiausiai negalėtų atlyginti materialinės žalos. Kita vertus, jei septynių metų vaikas bendraklasiams su parkeriu perduria rankas (teko girdėti tokį atvejį), tai - aiški tėvų auklėjimo klaida ir jie tikrai turėtų prisiimti atsakomybę už savo vaiką. Paauglys - kas kita. Jis pats suvokia, ką daro ir ko tam tikrais veiksmais siekia. Ne be reikalo į kolonijas sodina nuo 16-os. Gaila, už patyčias tokių sankcijų niekas netaiko - matyt, vietų kolonijose nebeliktų…

    harpy, smagu sulaukti pritarimo. :) Aišku, tema visai nesmagi… Bet, bet kokiu atveju, apie tai kalbėti būtina, nes šitai kol kas - bene vienintelis kelias be visokių “plakatinių akcijų”…

    Žinoma, žmonės turėtų suvokti, jog tai - bendra visų problema ir jos mastai, beje, didėjantys geometrine progresija. Nė vieno vaikas nėra nuo to apsaugotas. Baisiausia, kad dažnai patys tėvai nė neįtaria, ką jų vaikams tenka iškęsti, mat šie nieko nepasakoja…

  23. re 

    Raminta, man atrodo, kad tavo komentarai yra visiskai priesingi tam, kas pasakyta irase, pirma rasei, kad neteisinga, jog visu pirma kaltina seima, nes viskas vyksta mokykloje, as bandau pasakyti, kad tiems patiems tevams nera budo sudrausminti savo blogai besilegiancius vaikus, todel, kad jie tuoj pat atsikerta “vaiku teisem”, o kurgi pareigos, be to as nemanau, kad zmogus gero ar blogo elgesio mokosi tik namuose, juk itaka daro draugai, bendraklasiai, ekonomine padetis, juk socializuojamas zmogus yra visa gyvenima, negalima teigti, kad karta mazas zmogus ismokes buti kokiu nors, bus tokiu visa gyvenima, kiekvienas mokomes, klumpame ir vel keliames, sakymas, kad del visko kalta seima mano manymu yra palankus visai sistemai teiginys, meginimas atsikratyti atsakomybes, kadangi seima nera kazkoks uzdaras, visikai nuo nieko nepriklausantis institutas, seimą veikia bendruomene, veikia politika, veikia ekonomika, tai ir tvarkykime sitas sritis instituciskai, sakyti, kad gal mes cia visi staiga pakeiskime savo mastysena ir vertybes yra nerealus uzmojis, visa tai yra keiciama kartu su sisteminiais pertvarkymais, su ekonomine geroves kelimu, vertybes ir mastyma zmones nepakeis, nes kazkas keleta kartu vienoje arba kitoje laidoje labai graziais zodziais paragins ji keisti - tinkamai auklekime vaikus, rodykime pavyzdi, nebauskime ju, o gal geriau susirupinkime i tevus, auginancius vaikus orientuotos politikos gerinimu, kelkime ekonomine gerove, reformuokime teisine sistema, kad zmones labiau pasitiketu teisine sistema, gal tada jie nesijaustu tokie nesaugus, nebutu pirmunai savizidubiu rodikliuose, o musu vaikai nesijaustu nelaimingiausi Europoje.

  24. Raminta 

    Jokiu būdu neprieštarauju tam, kas parašyta įraše. Noriu tik pasakyti, jog už smurtaujančių vaikų elgesį labiausiai atsakingi tėvai: turbūt negalėtume teigti, kad mokykla kokiu nors būdu skatina smurtauti. Tas pats esti ir su mažamečių elgesiu: jei septynmetis vaikas žaloja savo bendraklasius, vienareikšmiškai kalti tėvai - juk per kelis mėnesius bendraklasiai/mokykla/etc negali spėti padaryti vaikui tokios neigiamos įtakos. Kas kita, kuomet kalbame apie skriaudžiamus paauglius: tai dažniausiai būna mandagūs vaikai iš gerų šeimų, tik su šiek tiek menkesniais bendravimo bei kt. soc. prisitaikymo įgūdžiais. Čia jau mokykla negali kratytis atsakomybės - ji privalo užtikrinti tokių vaikų saugumą.

    Žinoma, įtaką vaikui daro ne tik šeima, bet ir aplinka. Šeima šiuo atveju - tik pamatas, pirmasis veidrodis, kurio atspindys - vaikas. Kita vertus, kartais labai bendraujančių tėvų vaikas būna užsisklendęs, sunkiai randantis kalbą su bendraamžiais - čia jau pasireiškia įvairūs kompleksai ir kt. bendravimo barjerai. Bet kokiu atveju, kaip minėjau, nė vienas neturi būti žeminamas, o tai privalo užtikrinti mokykla, visų pirma ne bausdama skriaudėjus, o padėdama tiems, kurie nuo šių nukenčia. Deja, darbas su žmogumi, padedant jam išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių būtent jis pasirinktas “atpirkimo ožiu” yra ilgas ir nelengvas - dauguma mokyklos psichologų to tiesiog nesiima, motyvuodami menkais savo atlyginimais. Tuomet viskas ir paliekama “kalbų lygmeny”: pašnekėjom, praėjo ir vėl iš naujo…

    Nelaimingi yra tiek aukos, tiek skriaudėjai. Nė vienas laimingas žmogus nesistengs įskaudinti kito, o nė vienas savo vertę žinantis asmuo taip paprastai neleis, kad iš jo tyčiotųsi. Deja, mes esame slegiami ne tiek ekonominių sunkumų, kiek vidinių kompleksų, iš kurių išsivaduoti prireiks dar turbūt ne vienos kartos…

  25. re 

    keletas pastebejimu:
    pirma, ar daznai tenka sutikti piktybiskai besielgianciu pradinuku, tai manyciau reti atvejai, patycios dazniausiai prasideda vidurinese mokyklose;
    antra, taip, mokykla pati kaip institucija neskatina nederamo elgesio, bet ji tam ir neuzkerta kelio, kaip ir pati minejai,
    trecia, mes nesame siaip sau komleksuotos butybes, kompleksai is kazkur atsiranda, tai tos pacios patycios mokyklose, tai lemia ir politine, ekonomine padetis, nesaugumo jausmas, atsirandantis del to, kad gyvename valstybeje, kurioje viskas, tiek materialines, tiek moralines gerybes - prestizas, garbe galu gale teisingumas yra perkami ir parduodami uz pinigus.

  26. Raminta 

    Bent jau paskutiniu laiku atsiranda vis daugiau pradinukų, kurie ne tik iš bendraklasių tyčiojasi, bet dar ir mokytoją Kur*a išvadina. Draugės mama dirba pradinių klasių mokytoja - kai papasakoja, kas vyksta klasėje, susidaro vaizdas, kad ten - ne vaikai, o monstrai…

    Žinoma, mokykla per mažai rūpinasi tuo, kad kelias patyčioms būtų užkirstas. Kita vertus, būtų fiziškai neįmanoma pastebėti kiekvieno patyčių atvejo. Juolab, kad vyresnėse klasėse tyčiojamasi žodžiais, ne veiksmais - tokį užgauliojimą daug sunkiau identifikuoti. O ir pastebėjus prisikabinti, atrodo, nėra prie ko - juk mėlynių, kurias galėtum pateikti kaip įrodymą, nėra. Tokį terorą dažniausiai naudoja merginos vyresnėse klasėse.

    Dėl kompleksų sutinku. Bet tyčiojamasi vis dėlto daugiausia iš vaikų, kurie į mokyklas jau ateina ryškiai labiau kompleksuoti, nei jų bendraamžiai: patiria sunkumų bendravime, nemoka už save pakovoti, bijo išsakyti savo nuomonę ir t.t. Vėliau, žinoma, tų kompleksų daugėja.

  27. Mooers 

    Todays deal provides free coupons and discounts codes of on line deals to save your money on online purchase. Its is side where you can search and browse more than 15000 free discount codes and coupons of online stores, products and brand of your own choice. Todays deal helps people to save their money on online purchase by availing free discount codes and coupons on our webpage while making online purchase from your favorite online stores and brands. We provide the guide line not only to our regular customers but also to those who are new to online purchase by extending the benefit on your retail order by using discount codes and coupons.


Rašyti komentarą