BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

/Šis Pasaulis/

2013-08-12 | Be temos

Mano rankos yra žiema. Panagėse tirpstančios sniego kruopelės, priverčiančios sustingti. Kapiliarus, venas, arterijas. Sustingti net laiką, kuomet raudonas nagų lakas ima panėšėti į kraują. Visada mėgau kraujo spalvą ir niekada nesupratau, kodėl vaikai nebestato senių besmegenių. Tiesą sakant, nežinau, ką bendro savyje turi kraujas ir senis su morka vietoje nosies. Gal tiesiog… balta ir raudona spalvos puikiai dera tarpusavyje. Papildo viena kitą taip, kaip abi rodyklės papildo visus sugedusius mano namų laikrodžius. Tiesiog tam, kad jie nebeitų. Nebetiksėtų. Nebejudėtų iš vietos. O gal… gal iš tiesų tarp sniego ir kraujo nėra nieko bendro. Gal yra tik batai, paliekantys įspaudus, batai, sniegą ir kraują galiausiai paverčiantys viena purvina pilka mase, bylojančia apie visas civilizacijos pasekmes, o dar labiau apie tai, kad šiais laikais žmonės turi pakankamai pinigų odiniams batams.
Mano siela yra vakaras. Vakaras, kuris ateina, nors to ir nespėji suvokti. Vakaras, skaudžiai besibraunantis pro juodas žaliuzi ir primenantis kruvinus pirštus, likusius ten, Aname Pasaulyje. Pasaulyje, kuris tau nebepriklauso. O gal niekada ir nepriklausė. Vis dar bandai jį prisiminti: knygos, laukimas ir langas, pro kurį atsiverdavo visai neromantiškas prekybcentrio peizažas. Žmonių jau nebepameni. Jų tarsi nė būti nebuvo. Tik sapnuose kartais pasivaidena Praeities Veidai, dabar jau kone gąsdinantys. Gąsdinantys taip, jog prabundi, išpilta šalto, glitaus prakaito, ir darosi sunku įkvėpti. O kam? Juk mielai nutiltum kartu su laikrodžiais, nugultais storu dulkių sluoksniu. Ir liktumėt štai tokie amžini ten, ant palangės, su žemyn kadaruojančiomis kojomis ir nebylėmis gegutėmis, kurioms taip ir neišmušė dvylika. Bet ne. Sukaupusi visas jėgas, įkvepi Šio Pasaulio. Trečia nakties. Trečia nakties ir rožiniai naktiniai marškiniai su juodais žirneliais ant rankovių. Šiandien tave kankina itin keistos asociacijos. Taip, žirnelių. Nueitum užsivirti kavos, tačiau nuo miego lipte limpančios akys tam priešinasi. Todėl nuslenki tik iki balkono. Sunku suprasti girtų balsų, sklindančių iš apačios, raizgalynę. Visai nesuvoki žodžių. Žinai tik, kad apvemtum visą šį pasaulį, dabar štai klūpintį tau po kojomis. Todėl ir mėgsti gyventi aukštai – tik tam, kad pajustum viso šio pasaulio vergystę. Vergystę sau ir kitiems. Vergystę išsigalvotiems dievams, kurių atvaizdai taip dažnai apliejami alkoholiu, todėl visai netenka prasmės, nors jos ir neturėjo. Girti balsai nesiliauja. Kojos kailinėse šlepetėse ima stirti. Žiemą trečią valandą nakties balkonuose stovi tik arba beviltiški genijai, arba visiški idiotai. Todėl kone persisveri per turėklą, į kurį vis dar laikaisi įsikibusi abejomis rankomis, ir kurį laiką kabai žemyn galva pasaulyje, kuris turi tik trylika aukštų.

Patiko (6)

Rodyk draugams


Komentarai (4)

  1. Radvilė 

    “Žiemą trečią valandą nakties balkonuose stovi tik arba beviltiški genijai, arba visiški idiotai.” Dabar, kai ilgai neužmigsiu ir stovėsiu prie savo “balkono”, visada atsiminsiu šitą sakinį;DD

  2. Raminta 

    Nereikia čia manęs šitaip per dantį traukt… :D

  3. Radvilė 

    uoj, ne, aš tave cituosiu sau, tai koks čia gali būt traukimas per dantį!;DD

  4. Raminta 

    Aha, vadinas, jau galiu pradėt jaustis vietinės reikšmės pranaše… :D


Rašyti komentarą